Projekto temos
Vaizdo reportažų kūrimas yra numatytas 8 skirtingomis temomis, kaip jas išdėstyti vaizdo medžiagoje spręs patys projekto dalyviai ir vykdytojai:
1. Jaunimo įdarbinimo galimybės.
Ekonominis sunkmetis skaudžiausiai smogė labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms ir tarp labiausiai nukentėjusių atsidūrė jauni, 18-29 metų amžiaus žmonės, iš kurių darbo Marijampolės savivaldybėje negali susirasti apie trečdalis. Deja, neretai jauniems žmonėms trūksta informacijos apie situaciją darbo rinkoje, šiuo metu paklausias ir ateityje tapsiančias paklausiomis profesijas, galimybes kurti savo verslą bei pagalbą, kurią galima gauti tiek iš valstybinių institucijų, tiek iš nevyriausybinių organizacijų (o jeigu ir pateikiama, ji nestruktūruota, neretai išimta iš konteksto arba pasenusi). Taip pat viešojoje erdvėje trūksta gerųjų pavyzdžių apie sėkmingai savo veiklą gimtajame mieste Marijampolėje vykdančius jaunus žmones, kuriančius verslą, įgyvendinančius savo svajones, nė negalvojančius apie emigraciją, bei mielai sutinkančiais pasidalinti savo „sėkmės formule“. Prieinama informacija apie darbo rinkos tendencijas, galimybes kurti verslą bei pateikiami sėkmingi pavyzdžiai paskatintų jaunus žmones pasilikti ir kurti savo ateitį Marijampolėje.
2. Verslumo skatinimas.
Verslumas – tai siekimas naujų idėjų, projektų įgyvendinimo, t.y. sugebėjimas sėkmingai organizuoti ir valdyti savo gyvenimą bei verslą, pelningai gaminti prekes ar teikti paslaugas; tai – mąstymas ir veikimas. Tačiau neretai jauniems žmonėms pritrūksta kompetencijos ar ryžto savo idėjoms įgyvendinti, pasigendama informacijos, kur galima kreiptis, norint pradėti savo verslą, įgyvendinti galvoje seniai kirbančią idėją. Temos tikslas yra patraukliai pateikti informaciją apie valstybines institucijas ar nevyriausybines organizacijas, galinčias pagelbėti jauniems žmonės įgyvendinti savo idėjas, skatinant drąsiai imtis savo idėjų įgyvendinimo, pateikiant gerųjų verslumo pavyzdžių.
3. Savanorystė.
2011-ieji – Europos savanorystės metai. Savanoriai – tai asmenys, kurie atlieka visuomenei naudingą darbą, negaudami už tai atlygio. Tai visuomenės institutas, sąlygojantis bendruomeniškumo, empatijos bei socialinio solidarumo egsistavimą žmonių tarpe. Temos tikslas yra trumpai ir išsamiai ir kūrybingai pateikti informaciją apie Marijampolėje veikiančias savanoriškas jaunimo organizacijas, jų iniciatyvas, taip skatinant jaunimo aktyvų įsiliejimą į savanorišką veiklą.
4. ES jaunimo politikos strategija.
Jaunimas – Europos Sąjungos socialinės vizijos prioritetinė sritis. Investuoti į jaunimą – reiškia investuoti į ES ateitį. Šiandien dienai jaunimas yra viena iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių, ypatingai ekonominio sunkmečio akivaizdoje, todėl vis labiau senstančioje visuomenėje, jaunimas turėtų būti skatinimas įvairiomis priemonėmis, metodais skirtingose gyvenimo srityse.
Jaunimo politikos strategija siejama su trumpalaikiais ir ilgalaikiais tikslais įgyvendinamais tiek vietiniu, tiek ES lygmenimis, pareikalausianti tarpusavio dialogo ir ryžtingų veiksmų.
5. Specialybės pasirinkimas.
Tyrimai rodo, jog neretai abiturientai studijų programas renkasi ne pagal savo asmenines savybes, patirtį, svajones ar dėstomus dalykus, o pagal miestą, kuriame yra aukštoji mokykla arba pagal skambius studijų programų pavadinimus. Racionalumo trūkumas renkantis savo būsimą profesiją suponuoja situaciją, kai nemaža dalis studentų stokoja motyvacijos studijuoti, o baigusiems aukštąsias mokyklas dėl kompetencijos stokos tampa sunku būti konkurencingiems darbo rinkoje. Neretai studijų metais darbo rinkoje pasikeitusi situacija, apskritai padaro ką tik „iškeptus“ absolventus nereikalingais. Todėl yra svarbu jauniems žmonėms pateikti kiek galima daugiau informacijos apie studijų programas tiek Marijampolės kolegijoje, tiek kitų miestų aukštosiose mokyklose, apie tai, kokios profesijos bus paklausios ateityje ir kokios galimybės jauniems žmonėms, pasirinkusiems vienokią ar kitokią profesiją, įsidarbinti. Skatinti, jog būsimi studentai savo pasirinkimus grįstu racionaliu išskaičiavimu.
6. Europos, valstybės ir regioniniu lygiu priimami sprendimai bei jų įtaka
Istoriškai susiformavę regionai yra laikomi būtinu demokratijos, decentralizacijos ir apsisprendimo elementu, leidžiančiu žmonėms jaustis bendruomenės dalimi bei suteikiančiu jiems daugiau galimybių dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Regioninis aktyvumas leidžia lokalias problemas išspręsti ne tik nacionaliniame, bet ir tarptautiniame lygmenyje. Pagal subsidiarumo principą, regionų įsitraukimas į sprendimų priėmimo procesus Europos Sąjungos institucijose prisideda prie greitesnio Europos Sąjungos veiksmų perteikimo gyventojams.
7. Tolerancija visuomenėje: patyčių problema mokyklose.
Nors vykdoma eilė socialinių projektų siekiant sumažinti patyčias mokyklose, tai vis tik išlieka didelio masto problema. Visuomenėje trūksta tolerancijos. Ją būtina ugdyti šeimoje, mokyti vaikus, jog reikia toleruoti skirtingos elgsenos ir išvaizdos bendraamžius. Svarbiausia yra kalbėti apie šią problemą. Neabejingi turi būti tiek mokyklos vadovai, pedagogai, tiek tėvai, Tik bendro susirūpinimo dėka galima pasiekti, kad vaikai jaustųsi tiek psichologiškai, tiek fiziškai saugesni.
8. Projekto „Pasilik Lietuvoje“ pristatymas. Trumpas iš išsamus projekto „Pasilik Lietuvoje“ pristatymas, iliustruotas dalyvių komentarais, kokių įgūdžių jiems padėjo įgyti projekto veiklos ir kaip jos gali būti pritaikytos praktikoje.